Siandien pirmoji darbo diena. Nieko negaliu pasakyt, apart idomu.. juokinga.. krize..
Kazkokia depresija, be pavadinimo, nesako savo vardo, nepazistu jos. PMS? :o o gal tiesiog tokia diena. Prabego trys savaites nuo grizimo is "tolimuju" Europos vakaru, nostalgijos kaip nebuta. Viskas prislegta realybes.. kad ir kiek noretusi nusukti galva nuo to, darosi nebeimanoma, o save jau reiktu krutint, nera kada sedet.
Jeigu ne Mama ir ne Tu, nezinau kokiu keliu eiciau.
Myliu Jus abu, kad net asara tryksta..
Galiausiai atsiranda meile ir broliui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą